| SIBIRINIS VILKDALGIS IRIS SIBIRICA L. KLASĖ LELIJAINIAI (LILIOPSIDA) ŠEIMA VILKDALGINIAI (IRIDACEAE Rchb.) Daugiametis, šakniastiebinis, 30-80 cm aukščio, dekoratyviais žiedais augalas. Lapai linijiški, iki 9 mm pločio. Dauginasi šliaužiančiu šakniastiebiu. Žydi V-VI mėn. Žiedai mėlyni. Lietuvoje paplitęs difuziškai, po visą teritoriją – Ignalinos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Raseinių, Skuodo, Švenčionių, Šilutės, Šilalės, Šiaulių, Jurbarko, Varėnos, Vilkaviškio raj. Kiek dažnesnis Kretingos ir Skuodo rajonuose. Auga užliejamose, pelkėtose ir šlapiose pievose, krūmynuose, drėgnuose miškuose, pamiškėse ir miško aikštelėse. Lietuvoje žinomose radavietėse auga grupėmis. Nyksta naikinant augimvietes – melioruojant žemes, transformuojant plotus. Populiacijos gali nukentėti persodinant augalus į gėlynus. Sparčiai nykstanti rūšis. Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1962 m. Kai kurios radavietės yra Čepkelių rezervate, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Mituvos botaniniame draustinyje. Kaip dekoratyvinis augalas, pirmą kartą buvo pradėtas auginti viduramžiais vienuolynuose bei karališkuose soduose. Apsauga: užtikrinti augaviečių apsaugą nuo melioracijos, žemių kultūrinimo poveikio, neleisti kasti augalų. Rūšis įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos raudonąsias knygas. |  |
