Meškinis česnakas / Allium Ursinum L.

MEŠKINIS ČESNAKAS   
ALLIUM URSINUM L.

 
KLASĖ LELIJAINIAI (LILIOPSIDA)
ŠEIMA ČESNAKINIAI (ALLIACEAE    J. Agardh)

Daugiametis, 15-20 cm aukščio, svogūninis, žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, kartais apvalus. Lapai 2, pamatiniai, plokšti, pailgai lancetiški, 15 cm ilgio ir 3-5 cm pločio. Žydi gegužės mėnesį. Žiedynas skėtiškas, vainiklapiai balti. Vaisius – tribriaunė rutuliška dėžutė. Sėklos beveik rutuliškos. Dauginasi sėklomis ir svogūnėliais.

Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius. Vitaminingas, vaistinis. Vaistams naudojami lapai. Jie pjaunami gegužės mėnesį. Lapuose yra daug (iki 524 mg%) askorbo rūgšties, 0,07 % eterinio aliejaus, cukraus, gleivių, organinių rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų. Augale gausu geležies, magnio, fosforo, kalio, sieros, vario, vitaminų A (beta karotenas), B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3, B9 (folio rūgštis). Vartojamas vaistams, kaip vertinga ankstyva daržovė ir prieskonis. Maistui lapai pjaunami anksti pavasarį, tinka valgyti su mėsos patiekalais ir salotoms. Medingas. Šio augalo pavadinimo kilmė: esą po žiemos įmygio meškos noriai ėsdavusios česnakus ir labai greitai sustiprėdavusios. Sanskrito įrašai rodo, kad česnakai Ajurvedoje buvo vartojami prieš 5000 metų, kinų medicina pripažino česnakų galias daugiau nei  prieš 3000 metų. Sanskrite meškinis česnakas vadinamas rašona – tas, kuris turi visus skonius, išskyrus rūgštų. Jis turi stiprų jauninantį poveikį.

Šiuo metu šis augalas Lietuvos Raudonojoje knygoje priskirtas penktai kategorijai, t. y. buvusių labai retų, tačiau atkurtų populiacijų grupei. Vienok, jo populiacijos yra labai pažeidžiamos ir augalas laikomas saugotinu. Jo augimo vietose leidžiama atlikti tik sanitarinius miško kirtimus, nes po plynų kirtimų augalas tampa neatsparus ligoms ir nebe subrandina sėklų.