Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris)
Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida)
Šeima: Vėdryninių (Ranunculaceae)
Daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 30–70 cm aukščio. Stiebai statūs, šakoti, ploni, dažnai purpurinio atspalvio. Lapai dvigubai trilapiai, švelniai plaukuoti, melsvai žali, primenantys dobilo lapus. Žiedai nusvirę, 3–5 cm skersmens, įvairių spalvų – mėlyni, violetiniai, rožiniai, balti arba geltoni, kartais dvispalviai. Kiekvienas žiedas turi būdingą ilgą pentiną, kuris užtikrina, kad augalą apdulkintų tik tam tikros rūšies vabzdžiai, dažniausiai kamanės. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Šaknų sistema su šoninėmis šaknimis, padedančiomis gerai įsitvirtinti dirvožemyje. Vaisius – daugiasėklė dėžutė, kurios sėklos išbarstomos vėjo.
Natūraliai paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Auga miškuose, pievose, krūmynuose, pakelėse, mėgsta kalkingus, vidutiniškai drėgnus, derlingus dirvožemius. Gali augti tiek saulėtose, tiek pusiau pavėsingose vietose.
Labai vertinamas dėl dekoratyvinių žiedų ir natūralaus žavesio. Plačiai naudojamas gėlynuose, mišriuose dekoratyviniuose želdiniuose, natūralistiniuose soduose. Dėl savo gebėjimo lengvai plisti sėjant sėklas, dažnai pasisėja savaime, sudarydamas natūralias žiedų pievas. Taip pat gali būti naudojamas skintoms puokštėms. Liaudies medicinoje seniau naudotas gydymui, tačiau jo dalys yra nuodingos, todėl šiuo metu medicinoje netaikomas.
