Miškinė mėta / Mentha Longifolia (L.) Huds.

MIŠKINĖ MĖTA                             4 (I)
MENTHA LONGIFOLIA (L.) Huds.

KLASĖ MAGNOLIJAINIAI (MAGNOLIOPSIDA)
ŠEIMA notreliniAI (Lamiaceae Lindl.)

Daugiametis 30-110 cm aukščio augalas, turintis šliaužiantį šakniastiebį ir keturbriaunį stiebą. Lapai bekočiai, 3-10 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos, kiaušiniški, lapų kraštai švelniai dantyti. Visas augalas gausiai apaugęs pilkais plaukeliais. Žiedynai tankūs, mentūrėse, stiebo ir šakų viršūnėse. Vainiklapiai rausvai violetiniai. Vaisiai elipsiški riešutėliai, taškuoti, rudi. Žydi VII-IX mėn. Apdulkina vabzdžiai. Plinta šakniastiebiais, sudaro sąžalynus. Auga vandens telkinių, pelkių pakraščiuose, pamiškėse. Žydintis augalas skleidžia maloniai švelnų kvapą. Medingas. Vaistams vartojami lapai, nupjauti žydėjimo metu ir išdžiovinti. Juose yra eterinio aliejaus, cukraus, organinių rūgščių, saponinų, karotino, askorbo rūgšties, rauginių, mineralinių ir kitų medžiagų.

Paplitimas. Europa, M. ir C. Azija, Afrika;  Lietuva.

Apsauga. Lietuvos saugomų augalų sąrašuose nuo 1981 m.