PAPRASTASIS RAUDONĖLIS ORIGANUM VULGARE L. KLASĖ MAGNOLIJAINIAI (MAGNOLIOPSIDA) ŠEIMA notrelinių (Lamiaceae Lindl.) Daugiametis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, dažnai šakotas žiedyno srityje, su 2 išilginėmis plaukelių eilėmis. Lapai priešiniai, kotuoti, 2-5 cm ilgio, nusmailėjusia viršūne. Žydi VI-VIII mėn. Žiedai rausvai violetiniai arba šviesiai purpuriniai skėtiškoje šluotelėje. Riešutėliai 0,75-1,0 mm ilgio. Sėklos subręsta VII-IX mėn. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Auga saulėtuose šlaituose, krūmuose, retuose miškuose, sausose pievose. Mėgsta kalkingas dirvas. Apyretis. Taikomoji reikšmė. Raudonėlis yra dekoratyvus, medingas, dažinis ir prieskoninis augalas. Sėklose yra iki 28 % riebiojo aliejaus. Žolėje yra 0,12-1,2% eterinio aliejaus, dervų, 1-1,2% rauginių medžiagų, antocianų, flavonoidų (viteksinas, orientinas ir kt.). Šaknyse – saponinai ir 1,5-8,5% rauginės medž. Žieduose 10-13% rauginių medž. Vartojamas parfumerijoje, vyno–likerių gamyboje, medicinoje. Vaistams vartojama žolė, nupjauta žydėjimo pradžioje ir išdžiovinta. Žolė dažo juoda bei tamsiai ruda spalva, žiedai dažo vilną oranžiniai raudona spalva. |