Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica)
Klasė: Lelijainiai (Liliopsida)
Šeima: Vilkdalginių (Iridaceae)
Daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 60–120 cm aukščio. Stiebai statūs, šakoti. Lapai siauri, linijiški, melsvai žali, 50–80 cm ilgio. Žiedai dideli, 5–7 cm skersmens, mėlyni, violetiniai arba balti, su trimis išorinėmis ir trimis vidinėmis vainiklapėmis. Žydi birželio–liepos mėnesiais. Šaknų sistema sudaryta iš šakniastiebių, kurie leidžia augalui plisti. Vaisius – tribriaunė dėžutė su daugybe sėklų.
Natūraliai paplitęs Vidurio ir Rytų Europoje, Vakarų Azijoje, Sibire. Auga drėgnose pievose, pelkėse, upių pakrantėse. Mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas, derlingus, drėgnus dirvožemius.
Natūraliose augimvietėse kai kuriose vietovėse nyksta dėl buveinių praradimo, tačiau plačiai auginamas dekoratyviniuose soduose.
Vertinamas dėl dekoratyvinių savybių, naudojamas gėlynuose, vandens telkinių pakrantėse, natūralistiniuose želdiniuose. Atsparus šalčiui, nereiklus priežiūrai.
